Топ-100
Back

ⓘ Libano ekonomika. Iki XX a. aštunto dešimtmečio Libanas buvo vienas didžiausių finansų, prekybos ir turizmo centrų Artimuosiuose Rytuose. Libano pilietinis kara ..



Libano ekonomika
                                     

ⓘ Libano ekonomika

Iki XX a. aštunto dešimtmečio Libanas buvo vienas didžiausių finansų, prekybos ir turizmo centrų Artimuosiuose Rytuose. Libano pilietinis karas 1975–1991 m. ir gretimų valstybių Izraelis, Sirija karinės intervencijos lėmė ūkio destabilizaciją ir ekonomikos smukimą – 1980–1989 m. BVP kasmet sumažėdavo po 20%. Nuo devinto dešimtmečio, padedant Pasaulio bankui ir Arabų lygai, prasidėjo Libano ekonomikos augimas 1990–2005 m. BVP kasmet padidėdavo 6%, bet dėl Izraelio–Libano karinio konflikto 2006 m. ji vėl smuko.

Ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų ir administravimo sfera, daugiausia prekyba, finansai ir turizmas. 2005 m. BVP sudarė 22.1 mlrd. JAV dolerių; pagal perkamosios galios paritetą – 24.4 mlrd. JAV dol. BVP dalis 1 gyventojui – 14 988 JAV dolerių. Libano užsienio skola 39.8 mlrd. JAV dolerių 2002 m.

                                     

1. Pramonė

Nedideliais kiekiais gaunama klintis, gipsas, druska. Elektros energiją gamina šiluminės elektrinės 91%, 2000 m. ir hidroelektrinės 9%. Bendra elektrinių galia – 2.2 GW 2000 m. 2002 m. pagaminta 9.11 mlrd. kWh elektros energijos.

Naftos perdirbimas sukoncentruotas Tripolyje ir Saidoje, yra naftotiekis iš Saudo Arabijos, spalvotoji metalurgija – Beirute, juodoji metalurgija – Džubajuje. Daug maisto, plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų cementas, tekstilės, chemijos dirbtinių trąšų gamyba, farmacija, siuvimo, medienos apdirbimo ir baldų pramonės įmonių. Didelę reikšmę turi dailieji amatai, ypač juvelyrika.

Libano pramonės produkcija 2002 m.
  • cukrus, tūkst. t – 1.9
  • cementas, tūkst. t – 2 852.0
  • alus, tūkst. t – 17.0
  • popierius, tūkst. t – 42.8
  • saulėgrąžų aliejus, tūkst. t – 2.0
  • fanera, tūkst. m³ – 34.0
  • vynas, tūkst. t – 16.0
  • alyvuogių aliejus, tūkst. t – 5.8
                                     

2. Žemės ūkis

Bioprodukciniame ūkyje dirba 3% dirbančiųjų. Ariamoji žemė užima – 21% Libano teritorijos. Didžiausia dalis žemės ūkio naudmenų priklauso stambiems žemvaldžiams; dažniausia žemės naudojimo forma – nuoma. Žemės ūkio svarbiausi rajonai – Bekaa slėnis, Viduržemio jūros pakrantė ir Libano kalnų vakariniai šlaitai.

Tradicinė ūkio šaka – sodininkystė; auginami alyvmedžiai, citrusiniai augalai, vynmedžiai, vilnamedžiai Bekaa slėnyje, t. p. obelys, abrikosai, daržovės, bulvės, kviečiai, miežiai. Libano pietuose auginami skiautėtalapiai fikusai ir tabakai, pakrantėje – bananai. Nelegaliai auginamos aguonos ir indinės kanapės narkotikų gamybai.

Libano augalininkystės produkcija tūkst. t, 2002 m.
  • melionai – 32
  • bananai – 67
  • abrikosai – 39
  • vyšnios – 34
  • obuoliai – 150
  • persikai ir nektarinai – 24
  • daržovės – 717
  • pupelės – 43
  • cukriniai runkeliai – 331
  • miežiai – 17
  • migdolai – 23
  • bulvės – 397
  • kriaušės – 28
  • vynuogės – 102
  • alyvuogės – 184
  • figos – 9
  • citrusai – 289
  • kviečiai – 119
  • slyvos – 25
  • arbūzai – 68

Veisiama daugiausia avys, ožkos ir naminiai paukščiai. Žvejyba menka; 2002 m. pagauta 4700 t žuvų, 60 t vėžiagyvių. Kertamas miškas 2003 m. paruošta 89 000 m³ pjautinės medienos.

Libano gyvulių ir naminių paukščių skaičius tūkst. 2002 m.
  • arkliai – 6
  • asilai – 25
  • avys – 298
  • mulai – 6
  • galvijai – 88
  • naminiai paukščiai – 33 000
  • ožkos – 409
  • kiaulės – 21
Libano gyvulininkystės produkcija tūkst. t, 2002 m.
  • karvių pienas – 193.5
  • jautiena ir veršiena – 54.6
  • ožkų pienas – 29.5
  • ožkiena – 2.5
  • paukštiena – 124.5
  • galvijų odos – 4.7
  • vilna – 1.8
  • vištų kiaušiniai – 46.2
  • kiauliena – 1.9
  • avikailiai – 1.9
  • sūriai – 18.9
  • avių pienas – 22.9
  • aviena ir ėriena – 14.3
                                     

3. Turizmas

Iki pilietinio karo Libanas buvo svarbus turizmo centras, kasmet atvykdavo – 2 mln. užsienio turistų. 1974 m. pajamos iš turizmo sudarė – 20% visų pajamų. Per pilietinį karą turistų labai sumažėjo, 1980 m. Libaną aplankė 136 000 užsienio turistų. 1999 m. UNESCO paskelbė Beirutą Arabų pasaulio kultūros sostine, 2002 m. Libaną aplankė 956 470 užsienio turistų be Sirijos, pajamos iš turizmo sudarė 956 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Saudo Arabijos 14% visų užsienio turistų, 2001 m., Jordanijos 9%, Prancūzijos 8%, Irano 6%, Kuveito 6%, JAV 6%. Turistų lankomiausios vietos – senovės finikiečių miestai ir vaizdingi paplūdimiai.

                                     

4. Transportas

Per Izraelio–Libano karą 2006 m. labai nukentėjo šalies infrastruktūra, apgadinti svarbiausi keliai, tiltai, oro uostai; Libanas patyrė apie 15 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Automobilių kelių yra 7300 km 1999 m.; iš jų su kieta danga 6198 km. Išilgai pakrantės į šiaurę eina plentai Beirutas–Tripolis, į pietus – Beirutas–Saida, iš vakarų į rytus – Beirutas–Damaskas Sirija.

2003 m. buvo įregistruoti 79 jūrų laivai; prekybos laivyno tonažas 193 300 bruto tonų. Didžiausi jūrų uostai – Beirutas krovinių apyvarta 4.8 mln. t; 2003 m., Tripolis, Džunija. Yra Beiruto tarptautinis oro uostas. 2004 m. naftotiekių buvo 209 km.

                                     

5. Bankai

Centrinis bankas – Libano bankas. 2007 m. veikė daugiau kaip 50 universaliųjų komercinių, 10 investicinių bankų, 10 užsienio bankų skyrių ir 16 užsienio bankų atstovybių. 2006 m. bankų sektoriaus veiklą sutrikdė Libano ir Izraelio karinis konfliktas, prasidėjo kapitalo išvežimas iš šalies.

Libano piniginis vienetas – Libano svaras dar vadinamas Libano livru, lygus 100 piastrų arba 1000 miljemų, įvestas 1948 m. vietoj Sirijos ir Libano svaro.

Beiruto vertybinių popierių birža įkurta 1995 m.

                                     

6. Užsienio prekyba

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 m. eksportuota prekių už 1.78 mlrd. JAV dol., importuota už 8.16 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojami juvelyriniai dirbiniai, perlai, mašinos ir elektros prietaisai, cementas, chemijos, tekstilės pramonės gaminiai, metalas ir jo gaminiai, plataus vartojimo prekės, drabužiai, maisto produktai.

Importuojama daugiausia naftos produktai, mineralinės medžiagos, elektros prietaisai, transporto priemonės automobiliai, sunkvežimiai, metalas ir jo gaminiai, tekstilės, maisto pramonės gaminiai.

Free and no ads
no need to download or install

Pino - logical board game which is based on tactics and strategy. In general this is a remix of chess, checkers and corners. The game develops imagination, concentration, teaches how to solve tasks, plan their own actions and of course to think logically. It does not matter how much pieces you have, the main thing is how they are placement!

online intellectual game →